Atliekų tvarkymas
Ką apie automobilių atliekų
tvarkymą turėtų žinoti
KIEKVIENAS VAIRUOTOJAS?
Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai – tai sandarūs elementai, kuriuos vartotojas gali nesunkiai nešti rankose. Tai bet
kurios baterijos ar akumuliatoriai, kuriuos
vartotojai paprastai gali naudoti buityje. Jos
gali būti vieno elemento baterijos (AA, AAA
tipo ir pan.), taip pat baterijos ir akumuliatoriai, kuriuos vartotojai naudoja mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose
kompiuteriuose, belaidžiuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose (pvz., elektriniuose dantų šepetukuose,
skustuvuose ir pan.).
Baterijos, išmestos į sąvartynus kartu su
buitinėmis atliekomis pradeda irti ir skleisti
sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, kadmis, cinkas, švinas ir kt., kurių dauguma turi
kancerogeninį poveikį:
Sunkieji metalai patekę į aplinką gali
pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų
lapus, gyvūnų odą.
Iš aplinkos jie gali patekti į maistui auginamus augalus, ir iš čia patekti į gyvūnų
bei žmonių organizmus. Patekę į žmogaus
organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR
ir ląsteles, o tai padidina tikimybę susirgti vė-
žinėmis ligomis.
Didelė švino koncentracija gali sukelti
ilgalaikį neigiamą poveikį kraujotakos ir nervų sistemai.
Kadmis sulėtina baltymų apykaitos
procesus organizme, o tai sukelia galvos
skausmus, svaigulį, susierzinimą, nemigą,
skatina blogą apetitą, pykinimą bei vėmimą,
uoslės jautrumo sutrikimus, nosies kraujagyslių trūkinėjimus (kraujavimą), sunkų kvė-
pavimą, kosulį ir skausmus krūtinės srityje.
KUR ATIDUOTI?
Netinkamas naudoti baterijas ir galvaninius elementus reikia palikti specialiose surinkimo talpose, kurios pagamintos taip, kad
juose surinktos išeikvotos baterijos nekeltų
pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Surinkimo talpas galima rasti visose parduotuvėse, mokyklose, pašto skyriuose ir kitose
masinio susibūrimo vietose.
NEŠIOJAMOSIOS BATERIJOS IR
AKUMULIATORIAI
www.agia.lt
AUTOMOBILINIAI AKUMULIATORIAI
sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų
susirgimus (pvz., bronchitą), kvėpavimo
takų gleivinės, nosies pertvaros nykimą,
balso stygų, trachėjos uždegimus, pakenkti dantims. Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant
žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvo-
žemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius
vandenis, užnuodyti maistui auginamus
augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.
AUTOMOBILINIUS
AKUMULIATORIUS DRAUDŽIAMA:
mesti kartu su komunalinėmis atliekomis;
savavališkai juos ardyti;
maišyti su kitomis atliekomis. Švino
akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose
konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose, kurios yra paženklintos
akumuliatorių surinkimo ženklu.
KUR ATIDUOTI AKUMULIATORIŲ
ATLIEKAS:
Išeikvotus, netinkamus naudoti akumuliatorius galima atiduoti tokią teisę turintiems atliekų tvarkytojams.
Akumuliatorius galima nemokamai
priduoti į savivaldybių didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikšteles. Detalų sąrašą
galite rasti čia: http://www.am.lt
Prieš vežant atliekas į artimiausią aikš-
telę, reikėtų pasitikslinti, kokios atliekos priimamos būtent toje aikštelėje, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos,
pvz., ne visos aikštelės priima buities pavojingas atliekas.
Akumuliatorius taip pat galima palikti transporto priemonių techninės prie-
žiūros ir remonto paslaugas teikiančiose
įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.
Netinkamai tvarkomi seni akumuliatoriai irimo proceso metu ar pažeidus akumuliatoriaus korpusą, į aplinką išskiria
daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito.
Akumuliatoriuose esantis švinas - laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu.
Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu,
per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per
virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus
apsinuodijimo nesukelia. Šis metalas kaupiasi organizme ir laikui bėgant susikaupęs
švinas gali būti nervų sistemos sutrikimų,
nemigos, galvos skausmo, padidėjusios
nervingumo priežastimi.
Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis,
naudojama akumuliatorių gamyboje. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus
organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali
www.agia.lt
Teisingas akumuliatorių atliekų surinkimas, rūšiavimas bei perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius
PLASTIKAS
PANAUDOTAS AKUMULIATORIUS
iš švino gaminamos
naujos akumuliatorių
plokštelės ir švino
oksidas
iš plastiko
gaminami
korpusai naujam
akumuliatoriui
elektrolitai (arbai kitaip žinoma kaip sieros rūgštis) gali būti
perdirbti ir pakartotinai panaudoti chemijos pramonėje: trąšų,
spalvotųjų retųjų metalų, dažų, neorganinių rūgščių, sintetinių
pluoštų gamyboje, juodųjų metalų ėsdinimui.
NAUJAS AKUMULIATORIUS
ŠVINAS ELEKTROLITAS
Amortizatorių tarnavimo laikui ir stabilumui. turi įtakos nepalankios eismo sąlygos, purvas, korozija, druskos ir vanduo. Dažniausios
amortizatorių keitimo priežastys - susidėvėję
amortizatorių koto riebokšliai arba mechaninis
pažeidimas dėl prastų eismo sąlygų. Išbėgus tepalui ar dujoms, amortizatoriaus kapsulė praranda sandarumą ir nebeatlieka savo funkcijų.
Amortizatoriaus sudedamosios dalys: metalas, alyva, guma. Panaudoti amortizatoriai yra
pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų, dioksinų ir kitokių
kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus automobilines detales į aplinką,– užteršiamas dirvožemis, o alyva gali patekti į gruntinius
vandenis. litras alyvos dešimtmečiams užteršia
pusę hektaro dirvožemio. O jei analogiškas
alyvos kiekis gali užteršti net milijoną litrų vandens. Tiek alyvos, tiek metalo gamyboje naudojama energija, kuri išskiria didžiulius šiltnamio
dujų kiekius, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos
ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Perdirbimo
metu sunaudojama daug mažiau energijos nei
jos reikėtų naujiems produktams pagaminti.
KUR ATIDUOTI?
Susidariusius amortizatorius gyventojai
gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę
tvarkyti tokias atliekas.
Palikti transporto priemonių techninės
priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms
įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių
paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Atsakingų servisų sąrašą galite rasti čia.
Panaudotų amortizatorių atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias
stambiagabaričių atliekų aikšteles. Detalesnį
sąrašą galite rasti čia: http://www.am.lt
Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę,
reikia pasitikslinti, kokios atliekos priimamos bū-
tent toje aikštelėje, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos.
Perdirbant amortizatorius, gaunamas metalas, alyva bei guma. Gautą alyvą galima regeneruoti ir gaminti aukštos kokybės bazinę alyvą arba perdirbti ne į tokį kenksmingą aplinkai
krosnių kurą. Perdirbant panaudotą alyvą yra
tausojama energija. Pakartotinis panaudotos alyvos rafnavimas reikalauja tik trečdalio
energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę
naftą paverčiant alyva.
Energijos taupymas svarbus ir perdirbant
amortizatoriuose esantį metalą. Gaminant
metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra
tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo
kaltininkai. Todėl perdirbant metalą yra tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, bet ir mažiau
teršiama gamta bei taupoma energija.
Alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė
ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva,
nebetinkama naudoti pagal savo pirminę
paskirtį.
Alyvos atliekose galima rasti kone
trečdalį Mendelejevo lentelės elementų:
varį, cinką, įvairius sunkiuosius metalus,
chlorintus tirpiklius ir pan.
Sunkieji metalai gali pažeisti nervų
sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad
po kiekvieno kontakto su panaudota alyva,
jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko.
Patekusi į aplinką panaudota alyva
gali sukelti daug aplinkosauginių problemų.
Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius
su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai
pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų
ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonim.
ALYVŲ ATLIEKAS DRAUDŽIAMA:
maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis;
deginti neturint specialių leidimų,
panaudota alyva gali būti deginama tik tam
skirtose krosnyse su specialiais fltrais ir
aukštoje temperatūroje;
išpilti ar išleisti alyvos atliekas į pavir-
šinio bei požeminio vandens telkinius bei
drenažo ir kanalizacijos sistemas, ant dirvo-
žemio;
perduoti alyvos atliekas asmenims,
neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.
KUR ATIDUOTI ALYVŲ ATLIEKAS?
Gyventojai ir įmonės susidariusią panaudotą alyvą gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.
Gyventojai panaudotą alyvą gali palikti
transporto priemonių techninės priežiūros ir
remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis,
tvarkydamas savo transporto priemonę.
Perdirbant panaudotą alyvą tausojama
energija. Pakartotinis alyvos rafnavimas pareikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų
sunaudojama gaminant alyvą iš žaliavinės
naftos. Iš perdirbtos alyvos galima pagaminti aukštos kokybės bazinę alyvą. Ji taip pat
gali būti iš naujo rafnuojama ir naudojama
kaip variklinė alyva arba perdirbta į ne tokį
kenksmingą aplinkai – krosnių kurą.
ALYVOS ATLIEKOS PANAUDOTI AUTOMOBILIŲ AMORTIZATORIAI
www.agia.lt
Pamiškėse, grioviuose ar upės pakrantė-
je suguldytos sudilusios padangos ne tik darko vaizdą, bet gali tapti ir gaisro priežastimi.
Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingų medžiagų.
PADANGAS DRAUDŽIAMA:
Šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis.
KUR ATIDUOTI?
Nusidėvėjusias padangas galima nemokamai atiduoti padangų platinimo vietose
tuomet, kai atiduodamos padangų atliekos
skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų yra tiek, kiek perkama naujų.
Gyventojai nusidėvėjusias padangas
gali atiduoti į savivaldybėms priklausan-
čias stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Sąrašą galima rasti čia: http://www.am.lt. Į
tokias aikšteles gyventojai per metus gali
nemokamai atiduoti iki 4 lengvųjų automobilių padangų.
Guma – pagrindinė padangų sudedamoji
dalis, kurios savybės, net ir pasibaigus padangų eksploatavimo laikui, nedaug pakinta. Atsižvelgiant į tai, padangas tikslinga perdirbti, atskiriant gumą nuo kitų sudedamųjų
dalių (metalo, tekstilės) ir vėliau ją panaudoti
kitiems produktams gaminti. Gautas gumos
granules galima panaudoti asfaltui, guminėms dangoms (pvz., skirtoms vaikų žaidimo aikštelėms), automobilių statymo apsaugoms ir kitiems produktams gaminti.
Nusidėvėjusios padangos gali būti naudojamos ir energijai gauti. Lietuvoje tokiu tikslu
padangas naudoja AB „Akmenės cementas“.
Jos yra deginamos naudojant specialius fltrus, neutralizuojančius degant išsiskiriančias
kenksmingąsias medžiagas. Deginimas vyksta
itin aukštos temperatūros krosnyje, o susidarę
pelenai panaudojami cementui gaminti.
Automobilių kuro ir tepalų fltrus sudaro metalas, alyva bei fltruojantis elementas.
Alyva turi kone trečdalį Mendelejevo
lentelės elementų: vario, cinko, sunkiųjų
metalų, chlorintų tirpiklių. Sunkieji metalai
gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti
vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su
panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir
sveikatos problemos išryškėja tik po kurio
laiko. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali
sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų
vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą
vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su
vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pa-
žeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus,
patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.
Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams
yrant, o būtent per metalo gamybos procesus. Metalą galima perdirbti neribotai –jo
pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant
sunaudojama daug mažiau energijos negu
gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama
mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daromas
poveikis aplinkai.
KUR ATIDUOTI?
Susidariusias, sukauptas atliekas gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti.
Atliekas galima palikti transporto
priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu
asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis,
tvarkydamas savo transporto priemonę.
Naudotų fltrų atliekas galima atiduoti
ir į savivaldybėms priklausančias stambiagabaričių atliekų aikšteles. Detalesnį sąrašą
galite rasti čia: http://www.am.lt
Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę,
reikėtų pasitikslinti, kokias atliekas ji priima,
nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos
atliekos, pvz., ne visur priimamos buities pavojingos atliekos.
Perdirbant kuro ir tepalų fltrus, išgaunaPerdirbant kuro ir tepalų fltrus, išgaunamas
metalas ir alyva, o iš oro fltrų – plastmasė ir
PANAUDOTI AUTOMOBILIŲ KURO,
TEPALŲ IR ORO FILTRAI
NAUDOTOS PADANGOS
www.agia.lt
fltruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. Perdirbtą alyvą galima
naudoti ta pačia paskirtimi arba visiškai kitiems poreikiams. O visos kitos iš automobilio
dalių išgautos medžiagos – metalas, plastmasė – naudojamos pakartotinai, gaminant kitą
produkciją. Gaminant metalą sunaudojama
daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato
kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl
perdirbant naudotų fltrų metalą tausojami ne
tik gamtiniai ištekliai bet ir taupoma energija.